OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Keturių gyvenamųjų namų grupė, suprojektuota architekto Algirdo Kaušpėdo kūrybinės komandos, pastatyta sklype šalia geografinio Europos centro, apie 20 kilometrų šiauriau nuo Vilniaus, greta besikuriančio golfo aikštyno. Bendroje teritorijoje įrengta krepšinio aikštelė ir teniso kortai. Teritorija atvira – iš pietryčių atsidriekiančios kalvotos pievos, vakaruose prisišliejančios prie miško, o šiaurėje, besileidžiant kalvos šlaitui, atsiveriančios daugiaplaniu peizažu: Bernotų ežeras, Aukštaitijos kalvose išsibarsčiusios, pavienių medžių apsuptos senos sodybėlės, ­ nepakartojamas vaizdas bet kokiu oru, bet kuriuo metų laiku.

Skaityti toliau…

„Koks nors ryšys vis tiek turėtų būti: jeigu architektas – minimalistas, tai ir namuose turėtų puoselėti minimalizmą“, – kalba architektas Algirdas Žebrauskas. Tuo tarpu pats mėgsta derinti minimalistinį ir klasikinį stilius – šitai puikiausiai atspindi ir miestui (daugiausia Telšiams) kurti objektai, ir jo namai.

modarticle_44ce5d4034b9e_b2

Skaityti toliau…

Šiauliuose, Žaliūkų gyvenamajame rajone, vyrauja daugiabučiai namai. Viename iš jų butą turi ir užsispyrusi, bet nuolat besišypsanti ir kupina teigiamų emocijų Rita Volbikienė. Architektės butą „supa“ kotedžiniai namai. Dauguma aplinkinių pastatų yra senesnės statybos – jiems jau apie dešimt metų.

modarticle_44d0ebe7661fb_b3

Skaityti toliau…

Vilnius, Baltupiai, Obelų g. 11
Projektuota: 2002
Projektavo: Ieva Prunskaitė
Projekto užsakovas: „Prusta“

modarticle_45a3d62775d48_b2

Atsinaujinančiame ir gana ramiame Vilniaus rajone Baltupiuose gyvena architektė Ieva Prunskaitė. Savo namą ji suprojektavo dar būdama antrame VDA architektūros studijų kurse, 2002 metais. Namą per vienerius metus pastatė įmonė „Prusta“. Pagrindinė architektės idėja buvo pastatyti namą, kurį sudarytų dvi aklinos sienos, o jas kirstų stiklinė tūrinė forma. Namui atlikti specialieji elektros laidų skleidžiamos vibracijos tyrimai. I. Prunskaitei šis projektas buvo tam tikras iššūkis: sklypo plotis yra 13 m, o ilgis – 50 m.; ypatingi sklypo matmenys ir padiktavo šiek tiek keistą pastato formą ir architektūrinę idėją. Namas optiniai atrodo mažas, nes fasadinė dalis labai siaura. Pastatas orientuotas pietų–šiaurės kryptimis, tiek priekinėje, tiek galinėje dalyje tūris užsibaigia konsuliniais balkonais ir švariomis stiklo plokštumomis, vakarinėje dalyje padaryta nišinė įeiga į namą, o virš jos yra tokio paties aukščio išsikišęs langas. Pietinėje dalyje stogas kyla, sukurdamas aukštą, erdvią patalpą svetainei antrame aukšte. Rytinėje namo dalyje per abu aukštus suprojektuotas konsulinis stiklinis laiptinės tūris.

Skaityti toliau…

Vilniuje, greta Neries senvagės, Linkmenų gatvėje gyvena architektas Liutauras Nekrošius su šeima. Nors, pasak būsto kūrėjo, per langus atsiveriančios panoramos yra vienas didžiausių privalumų, tušti sklypai šalia byloja, kad čia netrukus prasidės statybos. Tada tikriausiai liks vienintelis privalumas – nedidelis atstumas iki miesto centro ir senamiesčio. Deja, kitų privalumų šiame name nėra, o kalbant apie statybos kokybę – net atvirkščiai. Nekompetentingi ir neatsakingi statytojai iš gan sėkmingu įvaizdžiu garsėjančios įmonės „Vilmesta“ kėlė ir tebekelia tiek rūpesčių, kiek nekelia net sovietmečio daugiabučiai. Kad ir kaip ten būtų, šeima iki šiol grožisi Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio vaizdais vakaruose ir stebi „architektūrinių kalvų“ plėtojimą naujajame miesto centre rytuose.

KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA

Skaityti toliau…

Dažnas iš mūsų šiomis dienomis susiduria su būsto paieškos problema: naują būstą įsigyti darosi vis sunkiau, atrodo, kad statybos darbai vyksta labai jau vangiai (nors yra priešingai), o architektų ypač trūksta. Ironiška, bet architektai dirba taip įtemptai, kad biure praleidžia daugiau laiko nei namuose, ir biuro funkcija turi būti papildyta poilsine.

modarticle_46778b4d3588c_b2
Būtent poilsinę ir darbo funkcijas atliekančias dirbtuves Antakalnyje susiprojektavo architektas Tauras Budzys. Juk nedaugelyje biurų užėjus galima sulaukti pasiūlymo pasivaišinti, o čia – būtent taip. Energijos ir idėjų kupinam architektui pats biuras yra kaip mūza, jo kūrybos vaisius. Jis įkurdintas gyvenamojo daugiabučio pirmame aukšte. Aplink namą – taip pat gyvenamieji namai, kiti daugiabučiai. Beje, visai netoli yra ir Tauro Budzio gyvenamasis namas.

Skaityti toliau…

modarticle_46b2a61117ab8_b3Žmogų ypač veikia erdvė, kuri jį supa, būtent dėl to nuostabiausia gyventi bute, kurio dauguma sienų yra iš stiklo – čia gyvenimas tampa nesibaigiančia filmo juosta. Toks gyvenamasis pastatas, sklidinas dienos šviesos, yra netoli centro, bet kartu atrodo, lyg būtų nuošaliame miesto kampelyje. Jis Antakalnyje, netoli Saulėtekio alėjos, Žirgo gatvėje. Iš čia pastebime, kad Vilnius – nemiegantis miestas: dieną pro langus matosi nuostabūs gamtovaizdžiai, Neris, kone kasdien skraidantys oro balionai, o sutemus miestas švyti, skrieja nesibaigiantys fejerverkai, veriasi beribis horizontas, – pasakoja būsto savininkė. Aplinka ir buvo pagrindinė priežastis įsigyti šį butą, mat jis yra devynioliktame aukšte iš dvidešimties. Grožėjimuisi aplinka įrengtas ir balkonas, jungiantis beveik visą butą.

Skaityti toliau…

modarticle_46e79223cdd22_b1

Kiekvienas iš mūsų trokšta susikurti atmosferą, kurioje darbas virsta malonumu, o poilsis padeda užmiršti visus dienos rūpesčius. Architektams tai pasiekti ypač sunku: daugybė matytų ir įgyvendintų projektų, dar daugiau idėjų… Dauguma iš jų nusibrėžia ribą ir nusistato santykį tarp klasikinio ir modernaus namo bei puikiai jį įgyvendina. Visai kaip da Vinčis jie ieško aukso pjūvio. Taip pasielgė ir architektė Eglė Prunskienė.

Pirmiausia ji išsirinko būstui energiškai ir strategiškai nuostabią vietą: pro langus atsiveria puikus gamtos vaizdas į Verkių parką. Tai vienas iš Baltupiuose esančių sodų privalumų. Nuostabu ir tai, kad rajonas, kuriame pastatytas namas, labai netoli nuo pačios Vilniaus širdies. Skaityti toliau…

„Žinoma, yra ir „modernių“ namukų: būtinai vienšlaitis stogas (lauko WC tipo). Fasaduose truputis medžio, truputis klinkerio, vienas langas būtinai iki žemės, kitas būtinai žemas ir ilgas, ir galop „privalomas“ kampinis.“ Taip kolega R. Palys Archiformoje, 2007, nr. 2 apibūdino „modernių“ namukų architektūrą. Tarsi prieš akis manąjį turėtų.

Ką tai reiškia? Ką reiškia toks stereotipinis mąstymas, ryškus ir kasmetėse LAS ir „Doletos“ rengiamose individualių namų parodose?
Pirmiausia tai mada, kuri, kaip žinoma, goes around. Tokiu atveju gal reikėtų tikėtis, kad kai mada per kelis dešimtmečius vėl atsisuks į tavo kūrinį, atsisuks ne su neslepiama ironija, o su pagarba?
Mano namukas gal ir gali padėti kitiems įgyti reikalingą patirtį, su sąlyga, kad jie pagyvenę žmonės, kad jie dviese ir gyvena pakankamai uždarą gyvenimą. Skaityti toliau…